Renginiai

Renginiai kraunami

« All Renginiai

  • event jau ivyko.

Neuroniniai tinklai – nykstanti riba tarp gyvybės mokslų ir informacinių technologijų

spalio 25, 2016 @ 17:00 - 19:00

Jungtiniame Gyvybės mokslų centre spalio 25 dieną įvyko Inovatyvios medicinos draugijos inicijuotas tarpdisciplininis renginys „Neuroniniai tinklai – nykstanti riba tarp gyvybės mokslų ir informacinių technologijų“.

Renginyje dalyvavo daugybė medicinos, informacinių technologijų, gamtos mokslų specialistų ir studentų. Pranešimus pristatė „Magma solutions“ vadovas Mindaugas Eglinskas, startuolio „Asound“ kūrėjas Ernestas Žvaigždinas bei „The Human Brain Project“ dalyvė, VU ir VDU dėstytoja doc. dr. Aušra Saudargienė.

 

Vėžį diagnozuos programėlės?

Per paskutinius ketverius metus įvykę milžiniški pokyčiai dirbtinio intelekto srityje, dažnai įvardijami kaip ketvirtoji industrinė revoliucija, atvėrė daug galimybių technologijų plėtrai. ,,Deep learning“ – vienas tobuliausių apmokymo algoritmų, atveriantis plačias galimybes medicininei diagnostikai. Viena perspektyviausių sričių – MRI analizė, kadangi kompiuteris pralenkia žmogų vaizdo atpažinimo uždaviniuose, taip pat žymiai geriau analizuoja trijų dimensijų vaizdus. Puikus dirbtinio intelekto pritaikymo diagnostikoje pavyzdys yra lietuvio Ernesto Žvaigždino kuriama neuroniniais tinklais paremta programėlė „Asound“, kuri 90 proc. tikslumu iš paciento balso gali atlikti pirminę diagnostiką ir atpažinti įvairias gerklų patologijas, tarp jų ir vėžį.

Smegenys kaip matematinių formulių rinkinys

Neuroinformatikos metodai palengvina supratimą apie smegenų veiklos principus, nes leidžia integruoti informaciją: susieti duomenis apie genų ekspresiją, molekulinę struktūrą, ląstelių morfologiją, biologinę smegenų sandarą ir funkciją. Matematiniai modeliai naudojami siekiant paaiškinti smegenų veikimo principus: į smegenis žiūrima kaip į matematinių formulių rinkinį. Visus procesus, vykstančius smegenyse, neuroinformatikai siekia aprašyti matematinėmis lygtimis. Neuroinformatika siekia paaiškinti mokymosi, atminties procesus smegenyse, ši mokslo sritis svarbi gydant psichines ir neurologines ligas, nustatant farmakologinio gydymo įtaką.

Iššūkis – vieninga sistema

Neuromokslo duomenų pagrindu atrandami ir registruojami nauji medikamentai, naudojami psichiatrijoje, neurologijoje. Neuromokslas siekia atskleisti pačius ligų mechanizmus – kodėl jos išsivysto, kokią prevenciją ir gydymą tikslinga taikyti. Neuromokslai šiomis dienomis fragmentuoti – tyrimai nėra integruoti, kiekvienoje skirtingos šalies laboratorijoje mokslininkai naudoja tam tikrus atskirus metodus, tiria tam tikrą smegenų sritį, o visuotinėse konferencijose pristato tyrimų rezultatus. Sistema, gebanti integruoti informaciją bei apjungti skirtingus eksperimentinius lygius, iki šiol nėra sukurta. Ateities mokslų uždavinys – susieti ir integruoti genetinę bei mokslinę informaciją, panaudoti gyvūnų eksperimentinių tyrimų duomenis žmonių gydymo strategijoms kurti.

Vienas iš pirmųjų bandymų sukurti vieningą sistemą – mokslinis projektas „The Human Brain Project“. Jo tikslas yra sukurti informacinę duomenų bazę, suteikiančią galimybę pasaulio mokslininkams integruoti atliktų tyrimų duomenis į vieną visumą, jais kokybiškai naudotis bei plėsti savo žinias tobulinant neuromokslą bei neuromediciną. „The Human Brain project“ 2013-ųjų spalį iniciavo Europos Komisija. Pagrindiniai projekto dalyvių siekiai: sukurti smegenų duomenų bazę, apjungiančią neuromokslą bei kitas smegenų studijas; integruoti informaciją; išsiaiškinti smegenų veikimo principus ir sukurti simuliacinius atskirų smegenų dalių modelius; išvystyti neuronų ryšiu paremtas analitines programas, panaudoti neuromokslo atradimus robotikoje.

                           Pranešimų vaizdo įrašai:

 

 

Renginio skelbimas:

Inovatyvios medicinos draugija tęsia savo tarpdisciplininių renginių tradiciją ir kviečia į renginį „Neuroniniai tinklai - nykstanti riba tarp gyvybės mokslų ir informacinių technologijų“, kuris susies gamtos mokslus, mediciną, neuromokslus ir informacines technologijas. Jame bus pristatytos vienos didžiausių inovacijų šiose srityse: The Human Brain Project ir dirbtiniai neuroniniai tinklai (deep/machine learning), taip pat būtent neuroniniais tinklais paremta programėlė "Asound".

https://www.facebook.com/events/1790236254533507/

The Human Brain Project – didžiausias Europos komisijos finansuojamas projektas, kurį mums pristatys vienintelė šiame projekte dirbanti lietuvė Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto docentė mokslų daktarė Aušra Saudargienė.

Daugiau apie šį pranešimą:
The Human Brain Project: suvienytos Europos neuromokslų ir informacinių technologijų mokslininkų jėgos

Ar gali informacinės technologijos padėti suprasti pačią sudėtingiausią sistemą mums pažįstamoje visatoje – smegenis? Kaip efektyviau gydyti neurologines ir psichikos ligas? Ar ateities kompiuteriai pranoks mus intelektu? Šiuos klausimus kelia ir sprendžia šiuo metu didžiausias Europos Komisijos finansuojamas projektas The Human Brain Project, priklausantis Ateities ir besiformuojančių technologijų krypčiai (Future and Emerging Technologies). Tai tarpdisciplininis projektas, kuris vienija neuromokslų, medicinos, psichologijos, matematikos, neuroinformatikos, biofizikos, biochemijos, genetikos ir kitų sričių mokslininkus bei siekia sukurti informacinėmis technologijomis paremtą mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kuri leis atlikti žmogaus smegenų matematinį-kompiuterinį modeliavimą, rinkti bei integruoti žinias apie smegenų ligas. Projekto tikslas – suprasti žmogaus smegenų struktūrą ir funkcijas, neurologinių ir psichikos ligų mechanizmus genetiniame, molekuliniame, ląsteliniame, sisteminiame, vystymosi lygmenyse bei kurti pažangias technologijas, remiantis žmogaus smegenų funkcionavimo ir informacijos apdorojimo principais.

Dirbtiniai neuroniniai tinklai („Machine/deep learning“) – pasaulyje jau dabar vadinama informacinių technologijų ir dirbtinio intelekto ateitimi. Mums juos ir pritaikymą įvairiose srityse dabar ir galimą pritaikymą ateityje pristatys Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas Mindaugas Eglinskas.

Daugiau apie šį pranešimą:
Dirbtiniai neuroniniai tinklai arba mašininio mokymo algoritmai (deep/machine learning): Kas tai, kaip tai veikia, kaip tai taikoma įvairiose srityse ir mokslinėse disciplinose ir ko galima tikėtis (gal jau visai artimoje) ateityje.

Asound" - neuroniniais tinklais („Machine learning”) paremta programėlė, kuri iš paciento balso ir informacijos apie jį, gali atlikti pirminę diagnostiką be gydytojo ar specialiųjų prietaisų pagalbos ir atpažinti įvairias gerklų patologijas, tarp jų ir vėžį. Ją mums pristatys pats programėlės kūrėjas Ernestas Žvaigždinas.

Daugiau apie projektą: http://www.ziniuradijas.lt/laidos/israsta-lietuvoje/onkologines-ligas-netrukus-gales-nustatyti-ir-mobilioji-programele?soundtrack=1

Daugiau apie pranešėją: http://vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2016/07/15/ernestas-zvaigzdinas--apietragikomiska-kelia-sekmes-link-ir-neveikianti-poilsio-koda#ixzz4NcjWQbuo

Nepraleiskite progos išgirsti apie naujoves jau dabar keičiančias pasaulį!

Renginys nemokamas ir kviečiami visi besidomintys!
Po pranešimų kviečiame neišsiskirstyti ir prie arbatos puodelio pasidalinti mintimis ir įspūdžiais su kitais renginyje apsilankiusiais bendraminčiais.

 

 

Neuroniniai tinklai – nykstanti riba tarp gyvybės mokslų ir informacinių technologijų

Informacija

Data:
spalio 25, 2016
Laikas:
17:00 - 19:00

Organizatorius

Inovatyvios medicinos draugija
Interneto svetainė:
imdraugija.lt

Vieta

Jungtinis gyvybės mokslų centras, Didžioji auditorija
Saulėtekio al. 9
Vilnius, Lietuva
+ Google žemėlapis