Renginiai

Renginiai kraunami

« All Renginiai

  • event jau ivyko.

Biomechanika ir medicina: ar žmogaus judėjimą gali pakeisti mašinos?

gruodžio 1, 2016 @ 17:00 - 19:00

Gruodžio pirmosios vakarą Inovatyvios medicinos draugija vėl sukvietė visus inovacijų ir technologijų entuziastus į Gyvybės mokslų centrą,  kuriame vyko renginys „Biomechanika ir medicina: ar žmogaus judėjimą gali pakeisti mašinos?". Tai tarpdisciplininis renginys, kurio tikslas – perteikti biomechanikos mokslo integraciją medicinoje, pristatyti, kokie yra mokslininkų pasiekimai ir darbo sritys Lietuvoje bei skatinti studentus užsiimti moksline veikla. Vakaro pranešėjai – biomechanikos mokslo specialistai – Vilniaus universiteto neurobiologijos ir biofizikos katedros profesorius, Lietuvos biofizikų draugijos valdybos narys, Lietuvos neuromokslų asociacijos valdybos narys Aidas Alaburda bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto medicinos, reabilitacinės ir kompensacinės technikos mokomosios laboratorijos vedėjas Gintaras Jonaitis.

Pirmasis pranešėjas, prof. Aidas Alaburda pradėjo renginį kalbėdamas apie judesių valdymą. Pranešimo metu detaliai paaiškinta judesio sąvoka, pristatyti judesio tipų (refleksiškų, ritmiškų ir valingų) ypatybės ir skirtumai. Aptardamas tyrimus su gyvūnais, lektorius pristatė lokomocijos principą bei alteruojantį judesio valdymą. Pranešėjas supažindino su valingų judesių specifika, paaiškino, kaip tas pats judesys gali būti atliekamas skirtingų raumenų pagalba. Kalbėdamas apie judesio planavimą, profesorius Alaburda teigė: „Atrodo, paprastas dalykas - pagriebti  stiklinę ir pakelti - iš tiesų įtraukia daug tokių veiksmų, apie kuriuos mes kasdien net ir nesusimąstom. Reikia nustatyti, kur mes esam ir tą judesį suvaldyti“. Prezentacijos metu mokslininkas nuodugniai pristatė, koks yra judesio kelias nuo juo suplanavimo iki realizavimo: „ Judesys suplanuojamas visas, numatoma, kur ranka yra dabar, ji pagreitinama, greičiausiai juda judesio viduryje ir sustabdoma tada, kai taikinys yra pasiekiamas“. Antrojoje pranešimo dalyje A. Alaburda papasakojo apie savo interesų sritį – informacijos perdavimą motoriniais neuronais. Klausimas, kodėl ta pati sistema, kurioje vyksta informacijos apdorojimas, perdavimas ir kodavimas gali atlikti didelės amplitudės judesius ir subtilius, paskatino profesorių imtis mokslinės veiklos. Dėl šios priežasties profesorius atliko tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, kaip kinta motoneuronų impulso perdavimo statumas. Tyrimo objektais buvo pasirinkti raudonausių vandens vėžlių nugaros smegenų fragmentai ir elektrodais išmatuotas motorinių neuronų aktyvumas. Pranešimo pabaigoje profesorius pristatė šio tyrimo rezultatus. Pasirodo, perdavimo funkcijos statumas didžiausias pradiniu momentu, o vėliau laikui bėgant sumažėja (sulėkštėja). Taigi, šis tyrimas įrodė motoneuronų funkcijos sistemoje kitimą.

Antrasis svečias, VGTU mokomosios laboratorijos vedėjas Gintaras Jonaitis susitikimą vainikavo papasakodamas apie savo vadovaujamoje laboratorijoje vykdomus projektus, apžvelgė ateities idėjas ir perspektyvas. Kalbą mokslininkas pradėjo linksmai paklausdamas publikos, ar šioji norėtų išvysti VGTU laboratorijoje gaminamus žaislus. Nors Jonaitis savo išradimus šmaikščiai pavadino žaislais, iš tiesų, kaip ir galėjome įsitikinti pranešimo eigoje, tai yra produktai, galintys pakeisti žmonių kasdieninį gyvenimą. Pranešėjas prezentacijos pradžioje paaiškino, kokiu principu yra gaminami biomechaniniai prietaisai. Kad būtų galima priversti rankos modelį imituoti tikros rankos judesius, pirmiausia reikalingas smegenų signalas. Tam naudojamas EEG signalas, kuris aiškios amplitudės neturi. Tik „išfiltravus“ už atliekamą judesį atsakingas pasikartojančių signalų grupes, galima jas pasiųsti programinei įrangai, kuri pagal signalą, atpažintų, koks tai judesys. Anot pranešėjo, tai „savotiškas ID“. G. Jonaitis kalbėdamas apie bioninės rankos realizavimą pridūrė, jog prototipų detalėms gaminti naudoja 3D spausdintuvus, taip pat netgi tokius dalykus, kuriuos galima rasti buityje. Pavyzdžiui, CNC stakles galima pasigaminti iš dviejų CD aparatų. Kaip ir patvirtino svečias, lėšų neturėjimas skatina kūrybiškumą ir viskas, ko mokslininkai dabar pasiekė aukštųjų technologijų srityje „prasidėjo nuo paprastų dalykų, tam, kad viskas pajudėtų ir dirbtų pakankamai sėkmingai“. Pranešėjas, kalbėdamas apie biomechanikos pritaikymo medicinoje perspektyvas, pateikė keletą pavyzdžių. Vienas iš tikslų būtų pritaikyti Stiuarto (Stewart) platformą (platformą, turinčią mažiausiai 3 laisvės laipsnius) greitosios medicinos pagalbos automobiliuose. Taip pat šiuo metu diagnozuojant Parkinsono ir esencialinio tremoro ligas trūksta technikos, kuri padėtų tiksliai identifikuoti susirgimą. Svečias pasidalino idėjomis, kaip būtų galima palengvinti Parkinsono liga sergančių žmonių dalią naudojant įrenginį, kuris apribotų parazitinius judesius. Taip pat Jonaitis papasakojo apie išmanųjį šaukštą, kurio patentą nusipirko „Google“. Šiuo metu laboratorijos vedėjas gvildena idėją, kaip būtų galima patobulintį šį šaukštą pridedant trečią laisvės laipsnį ir patentą galbūt netgi parduoti tai pačiai „Google“. Kita biomechanikų interesų sritis – egzoskeletai, kurie gali būti panaudoti  pacientų reabilitacijos procese. Jų privalumas tas, jog egzoskeletai gali žymiai sumažinti reabilitacijos trukmę. Pranešimo pabaigoje Gintaras Jonaitis pakvietė studentus, norinčius prisidėti prie biomechanikos laboratorijoje vykdomų projektų, tapti Lietuvoje vykdomų aukštųjų technologijų dalimi.

Taigi, renginio „Biomechanika ir medicina: ar žmogaus judėjimą gali pakeisti mašinos?" dalyviai turėjo progą susipažinti su biomechanikos mokslu, suvokti kokiu principu juda žmogaus kūnas ir kokiomis priemonėmis mes galime tą judesį imituoti ar suvaldyti. Tikimės, jog išgirstos idėjos įkvėps jaunus, iniciatyvius žmones prisidėti prie esamų projektų ar imtis savo idėjų generavimo siekiant sukurti naujus, pasaulinio lygio produktus.

 

Biomechanika ir medicina: ar žmogaus judėjimą gali pakeisti mašinos?

Informacija

Data:
gruodžio 1, 2016
Laikas:
17:00 - 19:00

Organizatorius

Inovatyvios medicinos draugija
Interneto svetainė:
imdraugija.lt

Vieta

Jungtinis gyvybės mokslų centras, Didžioji auditorija
Saulėtekio al. 9
Vilnius, Lietuva
+ Google žemėlapis